Vejos įrengimas
Vejos įrengimas susideda iš dviejų pagrindinių uždavinių. Tai yra grunto paruošimas būsimai vejai ir sėklų sėjimas. Atrodo viskas aišku ir paprasta. Todėl yra nemažai žmonių, kurie bandė įsirengti veją patys arba pasisamdė jaunus ir energingus pagalbininkus. Deja tokių bandymų rezultatai labai dažnai nuvilia. Sugaištama daug laiko, išleidžiami pinigai, kuriuos labai norisi sutaupyti, o po metų laukimo pasirodo kad veja apgailėtina. Kiekvienais metais esu kviečiamas įvertinti tokių pastangų rezultatus ir patarti ką daryti toliau. Deja dažniausiai viskas susiveda į pilną naujos vejos įrenginėjimą. Nes pagrindinis vejos grožis yra jos tolygumas. Kiekvieno akys užkliūna, jeigu vienas vejos kraštas arba lopas savo spalva ar žolių struktūra bei tankumu skiriasi nuo kito. Čia peršasi analogija su nudažyta pastato siena, kurios kampą po metų, dėl kokių nors priežasčių, reikia perdažyti. Identiškos spalvos išgauti nepavyks, reikės dažyti visą sieną.
Kaip minėta anksčiau, vienas iš svarbiausių reikalavimų būsimai vejai yra jos tolygumas. Todėl reikia tai turėti galvoje jau formuojant sklypo reljefą dar prieš užvežant juodžemį. Skirtingo storio, struktūros, netolygiai išdribtame ir suslėgtame juodžemyje, žolės augs skirtingai. Sklypai visuomet yra skirtingi. Vejos įrengimo darbai juose pradedami skirtingame statybų etape ir skirtingu metų laiku. Todėl nėra vieno teisingo būdo kaip įrenginėti veją. Čia padeda žinios ir patirtis.
Tačiau yra pagrindiniai darbai, kuriuos privalome atlikti, norint įsirengti kokybišką veją iš pirmo karto. Pirmiausia, reikia įvertinti situaciją, galimybes ir nuspręsti ar bus reikalingas požeminis drenažas bei laistymo sistema.
Drenažas yra būtinas tuomet, kai nėra galimybės perteklinį vandenį nuo vejos nuvesti nuolydžių pagalba, o dirvožemis sunkus ir blogai sugeria vandenį. Drenažui įrengti galima naudoti laidaus grunto sluoksnį po paviršiniu derlingu dirvožemiu. Tačiau reikia nepamiršti, kad žemiausioje vietoje reikia numatyti galimybę vandeniui pasišalinti ir iš jo. Tarkime sklypas aptvertas tvora su pamatu. Taigi žemiausioje kraštinėje, pamate, reikia įrengti vandens ištekėjimui skirtas perlaidas. Taip pat gali būti naudojami drenažiniai vamzdžiai. Tuo atveju būtina išlaikyti nuolydžius iki vandens surinktuvo. Po visų žemės darbų, ypatingą dėmesį reikia skirti grunto sutankinimui, kadangi nesutankinus, arba blogai sutankinus gruntą, vėliau jis susmuks ir jau įrengtoje vejoje atsiras duobės. Suprantama kad šiuos darbus būtina atlikti pirmiausia. Ir jau po to paviršiuje paskleisti derlingą dirvožemį, kuriame daiginsime veją.
Atskiras klausimas - vejos laistymo sistema. Suprantama, kad tai geras ir labai naudingas dalykas, tačiau nemažai kainuoja. Įrenginėti ją ar ne, spręsti Jums. Tačiau turint galvoje, kiek pastangų ir lėšų investuojama į vejos įrengimą nesinorėtų, kad per artimiausią sausrą ji nudžiūtų. Taigi, jeigu nusprendėte įsirengti laistymo sistemą kyla natūralus klausimas - ką daryti pirma ? Lyginti dirvos paviršių ar kloti vamzdyną ? Iš patirties galiu pasakyti, kad šioje vietoje kyla daugiausia problemų, kai vejos ir laistymo sistemos įrengimo darbus atlieka skirtingi rangovai. Manau būtų naivu tikėtis, kad visi apželdintojai kokybiškai suprojektuos ir sumontuos laistymo sistemą o laistymo sistemų montuotojai kokybiškai įrengs veją. Todėl jeigu jie tarpusavyje nesuras geresnės įregimo tvarkos, mes siūlome tokią: pirmiausia suformuojamas reljefas, technikos pagalba išlyginamas derlingas paviršinis juodžemis iki tokio lygio, kad vėliau jo aukštis jau nebūtų keičiamas. Tada galima kloti laistymo sistemos vamzdyną, montuoti sklendes, purkštukus ir jeigu reikia pakloti apšvietimo ar kitus reikalingus kabelius. Atkasant ir užkasant tranšėjas, negalima sumaišyti paviršinio derlingo dirvožemio su giliau esančiu negyvu gruntu. Užkasant, dirvą būtina sutankinti. Visus laistymo sistemos elementus, esančius po žeme, tokius kaip sklendės ar purkštukai būtina pažymėti įsmeigiant žymeklius, tam kad vėliau lyginant paviršių, jie nebūtų pažeisti. Paklojus vamzdyną, dirvos paviršiuje išlyginami likę smulkūs nelygumai ir sėjama veja.
Siekdami paspartinti aplinkos tvarkymo darbus, užsakovai dažnai prašo pradėti vejos įrengimo darbus, dar nebaigus kitų aplinkos elementų įrengimo darbų. Turiu galvoje trinkelių klojimo, pastatų nuogrindos klojimo, tvoros statymo, kiemo statinių statybos ir panašius darbus. Taisyklė labai paprasta. Pradėti vejos įrengimo darbus galima tiktai tuomet, kai visi būsimos vejos aukštį įtakojantys elementai bus užbaigti.
Bene svarbiausias darbas, reikalingas norint įrengti kokybišką veją, yra grunto paruošimas. Jeigu veja bus įrengiama natūraliame, derlingame grunte, pirmiausia, reikia išnaikinti senąją augmeniją. Tai daroma purškiant seną žolę herbicidais. Herbicidų yra įvairių. Pas mus labiausiai paplitę sisteminiai herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas. Jų veikimas panašus. Purkšti herbicidų tirpalą reikia ant vegetuojančios, pilnai sudygusios žolės lapų. Jeigu 3 valandų bėgyje po nupurškimo lijo lietus, jis greičiausiai nuplovė dar neįsisavintus herbicidus ir purškimą reiks pakartoti. Taip pat nevertėtų purkšti sausros metu, kadangi tuo metu augalų medžiagų apykaita būna labai sumažėjusi. Negalima purkšti vėjuotą dieną, kadangi rizikuojate pakenkti sau ir aplinkiniai augmenijai. Norint pagreitinti herbicidų veikimą, galima juos sumaišyti su azotinėmis trąšomis. Na ir bene svarbiausias dalykas, būtinai reikia laikytis visų saugumo priemonių, kadangi herbicidais galime pakenkti sau ir aplinkai. Jeigu nupurškėme teisingai, po 2-3 savaičių sena žolė jau bus nudžiūvusi. Tuomet galime dirvą sufrezuoti, išrinkti seną žolė ir kitas šiukšles bei lyginti.
Kuo dirvožemis bus puresnis ir švaresnis, tuo lengviau bus jį išlyginti. Tačiau dažnai derlingą dirvožemį reikia papildomai atvežti. Tokiu atveju, prieš atsivežant dirvožemį, esantį gruntą reikia kaip galima geriau išlyginti. Lyginti reiktų 5-15 cm giliau negu planuojamas vejos paviršius. Paviršinio derlingo dirvožemio sluoksnis turi būti tuo storesnis, kuo blogesnis apatinis gruntas. Jeigu prieš tai sklype buvo vykdomi statybos darbai, jokiu būdu nebuvo galima leisti statybininkams laidoti statybinių atliekų duobėje kieme. Jeigu taip nutiko, pasiūlyčiau jas iškasti ir išvežti. Priešingu atveju, rizikuojame viduryje vejos turėti rudą, džiūstančios žolės lopą, su kuriuo nieko nepavyks padaryti.
Viena iš sudėtingesnių užduočių, yra rasti tikrai gerą juodžemį. Visi siūlytojai išsijuosdami giria savo juodžemį, nors neretai neturi apie jį nei menkiausio supratimo. Tai kad siūlomas gruntas yra juodas, toli gražu nereiškia, kad jis derlingas. Todėl jeigu abejojate savo galimybėmis, teisingai nuspręsti ar juodžemis tinkamas, geriau ieškokite su kuo pasikonsultuoti. Priešingu atveju, rizikuojate pasiskleisti gruntą, kuriame veja skurs arba visai neaugs. Be to, patartina atlikti rūgštingumo testą. Esant poreikiui šiame etape juodžemio rūgštingumą galima nesunkiai pakoreguoti arba ieškoti koto juodžemio.
Kartu su atvežtiniu juodžemiu, tikrai atsivešime ir piktžolių sėklų. O jos, kaip žinia būtinai sudygs. Jeigu turime laiko, galime leisti joms sudygti, po to išnaikinti herbicidais ir tiktai tada sėti veją. Nors populiaresnis ir greitesnis būdas, sėti veją iš karto. Veja pradeda dygti kartu su piktžolėmis. Vejai paaugus ir pradėjus ją nuolatos šienauti, nunyksta vienmetės piktžolės. Kiek vėliau, selektyvinių herbicidų pagalba, išnaikiname daugiametes piktžoles.
Sėklos sėjimas
Paskleistą dirvožemį išvalius, išlyginus ir sutankinus iki vienodo tankumo visame plote, galime ruošti jį sėklos sėjimui. Paviršių reikia pašiaušti grėbliu. Tolygiai išberti sėklas. Rankomis tai padaryti pakankamai sunku, todėl tam naudojami specialūs barstytuvai. Po to švelniais judesiais, grėbliu sumaišome išbertas sėklas su juodžemiu ir privoluojame. Kai kada yra naudojami tokie būdai, kaip sėklų mulčiavimas durpe ir dengimas agroplėvele, tačiau tai sukelia papildomų problemų o nauda abejotina.
Pagrindinės šio vejos daiginimo būdo problemos pasireiškia subjurus orams. Ko pastaraisiais metais pas mus apstu. Prasidėjus sausrai, dar nesudygusios sėklos kartu su perdžiuvusia žeme išpustomos. Sudygus sėkloms, jų šaknys dar būna labai trumpos ir greitai nudžiūna. Jeigu jau antrais metais, per sausrą veja gali nuruduoti, tačiau nežūna ir atsiradus pakankamai drėgmės atsistato, tai naujai sudygusios sėklos nudžiūna negyžtamai. Dar daugiau bėdų pridaro stiprus lietus. Sėklos išplaunamos, sunešamos į krūveles ir pan. Ne retai išplaunamas ir pats gruntas. O šlaitai po didesnio lietaus atrodo tiesiog apgailėtinai. Be to žolių sėklos, puikus delikatesas paukščiams ir graužikams.
Minėtų problemų padeda išvengti nauji vejos sėjimo būdai. Jau prieš kelis metus atsisakėme šio „tradicinio“ vejos sėklų sėjimo, kadangi tai būdavo pagrindinė priežastis, dėl kurios tekdavo vėl grįžti į sklypą ir tvarkyti gamtos prikrėstas šunybes. Dabar, pradėjus naudoti hidrosėją ir ruloninės vejos klojimą, „tradicinis“ sėjimas jau atrodo šiek tiek archajiškai. Jeigu ruloninės vejos klojimas, nežiūrint į nenuginčijamus privalumus, reikalauja papildomų išlaidų, tai hidrosėjos kaina, praktiškai nesiskiria nuo „tradicinio“ sėjimo kainos o pranašumai akivaizdūs.
Plačiau apie minėtus vejų sėjimo būdus galite perskaityti čia: hidrosėja; ruloninė veja.
Bet kuriuo atveju, tariantis su darbų užsakovu, atsižvelgiame į visus jo norus ir pageidavimus. Aptardami visus darbų etapus, randame geriausius ir taupiausius būdus vejai įrengti.